Svetainė .

-Senele, bet jos norėjo tik su manimi susipažinti.

- Aš labai tikiuosi, kad teisingas pastarasis variantas, - rimtai pasakė Esmei.
Atsisuko į dukterėčią, nusišypsojo įtempta šypsena.
- Jos jau susipažino, mieloji, ir bus geriausia, jei daugiau su jomis nebesusitiksime. Tik, deja, tuo nelabai tikiu, - pridūrė daug tyliau.
Net susiraukusi bandė pažvelgti į Volturių sumanymus, tačiau tai nepavyko; Alisos regėjimus dengė migla.
- Tai ne į gerą, - sušnibždėjo niekam.

- Manau reikėtų pranešti Arui, kad žmonos čia.. Nemanau, kad jis apie tai žino, o tuo labiau leidžia bastytis Forkse, be priežasties, juk dabar tai nieko blogo nepadarėme, - mįslingai nusišypsojo

- Nebloga mintis, - nusišypsojo Esmei.
Pamąstė.
- Galiu nuvykti į Italiją...

Pasisuko į Tanią, šyptelėjo.
- Ačiū, bet manau, kad kažkam reikėtų pasilikti su Esme saugoti mergaitės, - linktelėjo į Renesmę. - Bet kokiu kitu atveju mielai priimčiau tavo kompaniją.

- Oi... - sudejavo.
Nenorėjo ne šeimos nario velti į tokius reikalus.
- Mama, negi manai, kad mane, atvykusią be jokių piktų kėslų, kas nors norės nudaigoti?
Nusišypsojo šypsena, rodančia, kad nėra ko nerimauti, bet viduje buvo įsitempusi.

- Alisa, mano mažute, - kuo maloniausiai kreipėsi, - jei Volturiai matytų tave tokią , kokią matau aš, iš viso, nedrįstų net piršteliu paliesti, - nusišypsojo.
- Bet žinai tas pasipūtusias Volturių žmonas.. - sursirūpino, - bus geriau, jai Tania važiuos drauge

-Aš irgi noriu į Italiją

- Mama, - sudejavo, bet negalėjo pakeisti savo išraiškos, sakyte sakančios, jog Esmė teisi.
Su siaubu atsisuko į Renesmę.
- Ne! - sušuko, visai nesivaldydama.
- Tai yra, - susiėmusi tarė, - ne, mieloji. Bent jau šįkart turėsi likti namie su močiute.
Per prievartą nusišypsojo.